Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Sėkmingam verslui idėjos nepakanka

verslo-valdymo-sistemosLyginant su 2015 metų pradžia,  2016 pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 93 017 iki 99 790. Pastebimas ir iniciatyvų, skatinančių smulkųjį ir vidutinį verslą Lietuvoje, augimas. Tačiau smulkiojo verslo atstovai skundžiasi, kad juos labiausiai stabdo apyvartinių lėšų stoka ir bankų nenoras skolinti pinigus. Ko iš tiesų reikia sėkmingam ir užtikrintam verslui?

Plečiasi smulkus ir vidutinis verslas

Vyriausybės duomenimis, būtent smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje įdarbina apie 80 proc. visų šalyje dirbančiųjų ir sukuria daugiau kaip du trečdalius bendrojo vidaus produkto. Reaguojant į tokius skaičius, daugėja iniciatyvų, remiančių smulkųjį ir vidutinį verslą.

„Swedbank“ prisideda prie akcijos „Kiekvienas gali būti didelis“, skatinančios smulkųjį verslą. „Barclays Technology Innovation Programme 2015“ skatino jaunimą įdarbinti savo idėjas, siekiant inovatyvaus verslo problemų sprendimo. „Verslauk.lt“ kasmet rengia nacionalinį verslo planų konkursą, suteikiantį paramą jauniems verslininkams. „Saulėtekio slėnis“ vis aktyviau vysto žinioms imlaus verslo pradžiai ir plėtrai palankią aplinką.

Privačios ir valstybinės verslo skatinimo iniciatyvos atsispindi augančiame įmonių skaičiuje. 2015 metų pradžioje Lietuvoje veikė 76 077 smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Tai žymėjo 12 proc. augimą, lyginant su 2014 metais. Tuo tarpu 2016 pradžioje smulkių ir vidutinių  įmonių skaičius ūgtelėjo iki 79 472.

Su smulkaus ir vidutinio verslo finansais dirbanti Baltosios buhalterijos vadovė Sonata Stanislovaitienė teigia, jog universalaus sėkmingo verslo modelio nėra. Vienas esminių faktorių, į kurį privalu atsižvelgti, anot S. Stanislovaitienės, – pasirinkto verslo segmento specifika. „Tačiau yra dalykų, kurie vienodai svarbūs visiems verslams. Žymiai tvaresnis yra tas verslas, kuris neturi tolerancijos juodajai buhalterijai. Džiugu, kad tokių verslininkų bent jau sostinėje stipriai daugėja.“.

Kūrybą reikia derinti su racionalia logika

Siekiant išgryninti verslo idėją, patariama atsakyti į tokius klausimus: kam bus skirtas verslo sukuriamas produktas? Ar toks produktas rinkoje jau egzistuoja? Kokio tipo konkurencija egzistuoja pasirinktoje rinkoje? Jei numatytas produktas rinkoje jau egzistuoja, kas skatins vartotojus rinktis būtent naujai įkurtos įmonės produktą?

Baltosios buhalterijos vadovė akcentuoja, kad, atsakius į „kūrybinius“ klausimus, privalu išsiaiškinti, ar numatytai veiklai reikalingos licencijos, leidimai ir kiti teisiniai reikalavimai. Taip pat labai svarbu kritiškai įvertinti numatomos veiklos riziką, pradinio kapitalo dydį ir partnerių skaičių.

„Šių faktorių įsivertinimas leidžia tinkamai identifikuoti, kokia veiklos forma – verslo liudijimas, mažoji bendrija (MB) ar uždaroji akcinė bendrovė (UAB) – naujai verslo įmonei yra tinkamiausia. Smulkiam, mažos rizikos verslui palanki individuali veikla. Tačiau nereiktų pamiršti, kad tokia forma galima vykdyti ne visas veiklas“, – teigia S. Stanislovaitienė.

Sėkmę skatina finansų kontrolė

Creditreform duomenimis, kasmet Lietuvoje įregistruojamos naujos įmonės vidutiniškai sukuria per 25 tūkst. darbo vietų. Jau po dvejų veiklos metų darbuotojų jose pagausėja apie 60 proc., o kai kurios įmonės išauga dešimtis kartų.

Kad būtų galima fiksuoti įmonės plėtrą ir darbuotojų skaičiaus augimą, pasak Baltosios buhalterijos vadovės, nuo pat įmonės veiklos pradžios būtina stebėti ir analizuoti pagrindinius finansinius rodiklius. Jei verslas funkcionuoja sąlyginai trumpą laiką ir neįmanoma esamų finansinių rodiklių lyginti su ankstesnio laikotarpio, juos galima lyginti su kitos panašios kompanijos identiškais finansiniais rodikliais.

 

(Visited 46 times, 1 visits today)