Naujasis daugiabučių renovacijos modelis sulaukia vis didesnio gyventojų ir savivaldybių susidomėjimo. Pagal šį modelį reikiamus atnaujinti namus turės atrinkti, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, neseniai įsteigta Būsto energinio taupymo agentūra. Patiems gyventojams nereikės imti banko paskolų, nes išlaidos už renovaciją bus susigrąžinamos per mokesčius už šildymą.
Patvirtinus naują daugiabučių namų renovacijos modelį ir priėmus Šilumos įstatymo pataisas, leidžiančias pačioms savivaldybėms spręsti, kuriuos namus reikia renovuoti, Aplinkos ministerijai renovuotinų namų sąrašus jau pateikė 34 savivaldybės. Juose – gerokai per tūkstantį neefektyviausiai šilumą naudojančių daugiabučių. Ilgiausius sąrašus – juose po 50 ir daugiau namų – pateikė Vilniaus miesto, Šiaulių, Alytaus, Mažeikių, Švenčionių, Elektrėnų, Utenos ir Visagino savivaldybės. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, sostinės savivaldybė, ne tik pateikė sąrašus, bet ir pristatė jau atliktus „namų darbus“, rodančius tinkamą pasirengimo lygį ir norą padėti žmonėms – čia parengta daugiausia investicinių projektų, nemažai daliai pirmiausia renovuotinų namų jau sutvarkyta visa darbams pradėti reikalinga dokumentacija.
Pasak aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, pirmajam daugiabučių namų renovavimo pagal naująjį modelį etapui bus atrinkta 500 namų, apie 15-20 iš kiekvienos savivaldybės. Kadangi renovuotiems namams šildyti sunaudojama 60–70 proc. mažiau energijos, pirmiausia numatoma modernizuoti tuos daugiabučius, kurie suvartoja daugiausia energijos. Su savivaldybėmis bus pasirašyti susitarimai, jos turės galutinai atrinkti renovuotinus namus iš jau sudarytų sąrašų ir tartis su gyventojais dėl renovacijos pradžios. Neturėtų užtrukti ir antrojo etapo pradžia, tačiau labai svarbu, kad į renovaciją aktyviau įsitrauktų patys gyventojai, nes namo atnaujinimui pradėti net ir pagal naująjį modelį reikia, kad tam pritartų daugiau kaip pusė visų jame esančių būstų savininkų.
Savivaldybės parinks renovavimą administruosiančią įstaigą, kuri turės imti paskolą, organizuoti, prižiūrėti ir kontroliuoti visą procesą. Tie, kas spės pradėti renovaciją šiais metais, gali gauti 40 proc. valstybės paramą – 15 proc. iš „Jessica“ programos, 25 proc. – iš specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Daugiabučių bendrijos savo iniciatyva taip pat gali dalyvauti šioje programoje. Pradėjusios darbus šiemet, jos irgi gautų 40 proc. valstybės paramos. Kadangi projektavimo ir rangos darbai būtų perkami per Centrinę pirkimo organizaciją, ne tik mažėtų kainos, bet ir iki vieno mėnesio sutrumpėtų procedūros.
Po renovacijos gyventojai dar kurį laiką, kol bus išmokėta paskola (apie 6-8 metus), turėtų mokėti 10 proc. mažesnius nei vidutiniškai mokėjo pastaruosius vienus ar dvejus metus mokesčius už šildymą, o vėliau – tik už faktiškai sunaudotą šilumą, t. y. gerokai mažiau.
„Norime, kad jau šiemet būtų pasirašytos rangos sutartys ir prasidėtų renovacija“, – sako viceministrė Daiva Matonienė. – Numatome aktyviau bendradarbiauti ne tik su savivaldybėmis, bet ir daugiabučių namų administratoriais, skleisti gerąją jau renovuotų namų bendrijų patirtį, į kompleksinės renovacijos idėjinių projektų rengimą įtraukti akademinę visuomenę“.
Aplinkos ministerijos informacija
Kretingos.info
