Kasdien visuomenei primenama apie sukčius, kurie iš asmenų ar įmonių išvilioja pinigus. Į jų tinklą patenka ne tik patiklūs senjorai – kartais jų aukomis tampa (ar gali tapti) jauni, išsilavinę žmonės arba verslo įmonės, sporto klubai. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate per tris šių metų mėnesius registruoti 63 sukčiavimo atvejai (2014-aisiais per visus metus – 58). Šiemet jau ištirtos ir į teismą iškeliavo 34 sukčiavimo bylos (kai kuriuos jos pradėtos ankstesniais metais – 2013-aisiais ar 2014-aisiais).
1:0 sukčių nenaudai
Į privačią medicinos kliniką Marijampolėje jo savininkei paskambinęs asmuo prisistatė esąs iš FNTT ir paklausė, kodėl ši neatvyko į posėdį. Nustebusiai gydytojai paaiškino, kad „per jūsų sąskaitą grobstomas valstybės turtas”. „Pareigūnas” informavo, kad tuo įtariami trys žmonės iš savivaldybės (paminėjo pavardes!). Vienas šių žmonių – klinikos buhalterės giminaitis. Dar daugiau – per įmonės sąskaitą „iš fondo, skirto vaikų gydymui, paimta apie 30 tūkstančių litų”. Dabar įmonės sąskaitoje „dega raudona atžyma, vadinasi, šiuo metu į ją bandoma įsibrauti. Reikia skubiai ją blokuoti”.
Gydytoja buvo „tiesiogiai sujungta” su „centriniu banku”. Jaunas „bankininkas” kalbėjo greitai ir daug, vartojo daugybę bankininkystės terminų, po to, kaip pašnekovei pasirodė, pats pavargęs nuo savo kalbos, vėl „sujungė” su „FNTT pareigūnu”, kuris paprašė padiktuoti visus skaitmenis iš kodų generatoriaus. Gydytojai atsisakius tai padaryti, vadinamasis FNTT pareigūnas aiškiai dėl to susinervino. Moteriai dingtelėjo – sukčius! Ir ji neklydo. Situacija susiklostė 1:0 sukčių nenaudai.
Išradingumui nėra ribų
Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Liorentas patvirtino, kad dažniausiai skambinama iš įkalinimo įstaigų. Tačiau ne tik. Kaip rodo praktika, kartais sukčiai vaikšto tarp mūsų, pasivadinę socialiniais darbuotojais, pareigūnais ir pan. Šiais visuotinio viešumo laikais nusikalsti linkę žmonės gali laisvai ištyrinėti įvairių įstaigų, įmonių tinklalapius, sužinoti apie vykdomą veiklą, rasti vadovų, finansininkų vardus ir pavardes ir t.t. Todėl paskambinę pasakoja tikslingai sukurtas istorijas, kurios gali išmušti iš vėžių net atsargius žmones. Puikus informacijos šaltinis gali būti ir socialiniai tinklai, ir paprasta telefonų knyga, kurioje – ne tik vardas, pavardė, bet ir adresas. Štai kodėl vienas „pareigūnas” senoliams (dažniausiai – būtent jiems) skambina telefonu dėl padirbtų pinigų, o kitas tuo metu jau skambina durų skambučiu – mat ateina tikrinti „padirbtų eurų”.
Policija primena ir ragina gyventojus būti budrius ir nepamiršti paprasčiausio atsargumo – svetimų, nepažįstamų žmonių neįsileisti į namus ir nesivelti į pinigų keitimo sandorius. Sukčiai gali prisistatyti policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais, Valstybinės mokesčių inspekcijos, bankų, pašto ar socialiniais darbuotojais ir pasakoti apie netikrų pinigų tikrinimą, surašymus. Sukčiai internetu gali pardavinėti nesančius automobilius, neturimas prekes, „laisvus” bilietus į koncertus ir pan. Jie gali Jums el. paštu rašyti, kad esate įvardinti kokio amerikono milijonų paveldėtojais, jums tereikia susimokėti vieną kitą mokestį ir minėti milijonai – jūsų. O visos „degančios raudonos atžymos” jūsų banko sąskaitoje – visiškas kliedesys, bandant išvilioti žmonių el. bankininkystės prisijungimo kodus.
Pareigūnai akcentuoja: visus su jūsų sąskaitomis susijusius reikalus reikia tvarkyti nuėjus į banką, o ne telefonu.
Bylos – į teismą
2014-aisiais Marijampolės apskr. VPK ištirtos ir į teismą pateko 56 bylos. Iš jų 5 – dėl ypatingai didelės vertės (pvz., kai iš asmens buvo išviliota 85 tūkst. litų) ar organizuoto sukčiavimo (kai grupuotė įkliuvo bandydama pasipinigauti internetu „pardavinėdama” nesančius automobilius ir iš susidomėjusiųjų ėmusi „rezervacijos mokestį”).
2015-aisiais ištirtos ir į teismą iškeliavo 68 bylos (iš jų 4 – dėl ypatingai didelės vertės ar organizuoto sukčiavimo). Kai kurie ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir ankstesniais – 2013 ar 2014 metais – juos atlikti reikia nemažai laiko, nes dažniausiai atsiranda naujų aplinkybių.
O kiek sukčiavimo tyrimų pradėta ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje, kai nežinia iš kokių šalių rašantys „jaunikiai” tikro aukso ir deimantų kalnus žada mūsų moterims!
Lietuvoje sukčiavimo bylų ištiriama ir į teismą patenka 69,8 proc. (2014 m. duomenys). Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Marijampolės apskr. VPK tyrėjai ištyrė ir į teismą atidavė 77,3 proc. bylų (iš jų kai kuriuos pradėtos tirti ankstesniais metais).
Už sukčiavimą numatytos bausmės – nusikaltę asmenys baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Jei sukčiavimas vyko organizuotoje grupėje ar apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.
Apie sukčiavimą reikia kalbėtis
Policijos pareigūnai kreipiasi į vyresnio amžiaus piliečių vaikus ir kitus artimuosius prašydami pasikalbėti su senoliais apie sukčiavimą ir įspėti juos, kad būtų atsargūs. Patikliems, sąžiningiems ir doriems žmonėms taip pat reikėtų atidžiau vertinti įvairius pasiūlymus, telefono skambučius, elektroninius laiškus. O kilus įtarimų, kad susiduriate su sukčiais, būtinai nedelsiant praneškite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112.
Marijampolės apskr. VPK informacija
