Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasipylė informacija, jog elektroninės cigaretės visoje Lietuvoje tapo itin prieinama preke nepilnamečiams. Dėl to imta kaltinti elektroninių cigarečių pardavėjus, kad šie užsiima verslu, bandydami pasipelnyti iš nepilnamečių patiklumo.
Nuolat akcentuojama, jog vaikai ir nepilnamečiai patys negali būti atsakingi už savo veiksmus, todėl už juos įstatymiškai atsako tėvai. Tačiau kiekvienos vaiko užgaidos ir išdaigos sužiūrėti praktiškai neįmanoma, tad tėvai ir pedagogai pradėjo viešai kalbėti, jog elektroninės cigaretės paplito jaunimo tarpe.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikia informaciją, jog Vartų teorija (angl. gateway theory) teigia, kad elektroninės cigaretės gali būti patrauklios vaikams, dar neišbandžiusiems tabako cigarečių. Vartojant elektronines cigaretes, kurių sudėtyje yra nikotino, išsivysto priklausomybė, dėl kurios vėliau gali būti pereinama prie tabako cigarečių rūkymo, bet naujausių tyrimų rezultatai šios teorijos nepatvirtina.
2013 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikai labai retai rūko elektronines cigaretes. Nors 2/3 11-18 m. amžiaus vaikų yra girdėję apie elektronines cigaretes, tik nedidelė jų dalis yra jas išbandę: tik 1 iš 20 11-15 m. amžiaus vaikų, kurie yra girdėję apie elektronines cigaretes, jas ir išbandė (rūkė 1 ar 2 kartus gyvenime). Elektronines cigaretes dažniau nei kartą per savaitę rūko tik 1 proc. 16-18 m. amžiaus vaikų, o taip dažnai jas rūkančių jaunesnių vaikų (11-15 m.) išvis nėra. Tyrimas atskleidė, kad dažnai elektronines cigaretes rūko tik šiuo metu arba praeityje tabako cigaretes vartoję asmenys. Tik 1 proc. vaikų, niekada nerūkiusių tradicinių tabako cigarečių, yra išbandę elektronines cigaretes (rūkė 1 ar 2 kartus gyvenime), be to, jie jų nerūko nuolatos ir artimiausiu metu neplanuoja vėl jų išbandyti.
Visoje ES jau seniai priimtas tabako kontrolės įstatymas, nustatantis, jog kiekviena ES narė savarankiškai šalies viduje priima taisykles, kaip reglamentuoti elektroninių cigarečių vartojimą, pardavimą, apibrėžimą. Deja, iki šiol nėra nei konkrečios statistikos, nei tyrimų, nei įstatymų.
Paisydami viešosios nuomonės, žiniasklaidos skleidžiamos informacijos ir pedagogų nuogąstavimų, Lietuvoje elektroninių cigarečių pardavėjai susibūrę į asociaciją, kuriai šiuo metu priklauso 7 šalies pardavėjai. Šios asociacijos pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog elektroninės cigaretės nebūtų parduodamos nepilnamečiams.
Pasak asociacijos pirmininko, šiuo klausimu Tabako direktyva labai aiškiai išskiria dvi elektroninių cigarečių kategorijas – Europos Sąjunga numato, kad elektroninės cigaretės, kuriose nikotino kiekis neviršija 20 mg/ml, turi būti traktuojamos kaip rūkymui skirtos prekės, o daugiau nei 20 mg/ml nikotino turinčios elektroninės cigaretės – kaip medicininės paskirties produktai.
Nors patys pardavėjai tikina, kad dažniausiai elektroninės cigaretės į nepilnamečių rankas papuola per vyresnius draugus, brolius ir seseris, Lietuvoje gausu pavyzdžių, kuomet nepilnamečiai girtuokliauja, apsinuodija alkoholiu bei narkotikais, kuriuos parduoti nepilnamečiams taip pat draudžiama. Deja, net ir egzistuojantys įstatymai ne visuomet veikia.
Artimiausiu metu asociacija turėtų pradėti aktyviau veikti, siekdama pristatyti rinkai savo produktą – elektronines cigaretes. Mat itin daug mitų ir gandų pastaruoju metu Lietuvoje kilo todėl, jog šis produktas dar mažai kam pažįstamas, o tai, kas nepažįstama – dažniausiai kelia įtarimų.
