Jau nuo 2016 m. lapkričio 1 d. visi Lietuvoje statomi nauji pastatai privalės būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Didinti pastatų energinį naudingumą įpareigoja ES teisės aktai. Tačiau jau dabar Lietuvoje galima įsigyti ir gerokai aukštesnės – A+ energinio naudingumo klasės būstus. Ne tik individualius namus, tačiau ir butus.
„Tokie reikalavimai keliami siekiant mažinti aplinkos taršą. Tačiau jie taip pat labai naudingi paprastiems gyventojams, nes šildymo ir būsto eksploatavimo kaštai mažėja drastiškai”, – sako energetiškai efektyvius sprendimus statyboje teikiančios įmonės namuinspektorius.lt vadovas Andrius Kirklys.
Pasak jo, ir A, ir A+ pastatų klasės nurodo, kad pastatai vartoja tikrai nedaug energijos šildymui, tačiau A+ energinės klasės pastatai yra apie 40 proc. mažiau imlūs šiluminei energijai, o tai sąlygoja žymiai mažesnę aplinkos taršą nei A klasės pastatai.
Būsto energetikos specialistų nestebina pastaruoju metu padažnėjusi reklama, kad 60 kv. m ploto būsto šildymas per metus kainuoja vos 50 eurų. Pavyzdžiui, reklamuojama, kad Vilniuje statomuose „Mykolo Lietuvio namuose” vieno kv. metro būsto šildymas tekainuoja vos 0,77 ct per metus, o komfortą garantuoja šiuolaikiškos rekuperacinės ventiliavimo sistemos.
Pasitelkus rekuperacines ventiliacijos sistemas, kuomet šalinamas iš patalpų oras pašildo tiekiamą šviežią orą, užtikrinama reikiama oro kaita patalpose, prarandant tik labai mažą dalį šilumos. O kuomet naudojami ypač modernūs vėdinimo įrenginiai, į patalpas grąžinama ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Dėl to patalpos mažiau džiovinamos, o tinkamas drėgmės kiekis yra labai svarbus veiksnys sveikatai ir komfortui.
„Vadovaujantis principu, jog pastatas turi būti pakankamai apšiltintas ir sandarus, leidžia pastatams turėti tokią savybę, kad energijos poreikis šildymui yra ypač mažas. Šie parametrai pasiekiami parenkant tinkamas apšiltinimo medžiagas, jų storius bei kokybiškai jas sumontavus. Taip pat labai svarbus faktorius yra ilginiai šilumos tilteliai. Jų įtaka turi būti kuo mažesnė. Galiausiai pastato sandarumas turi būti aukštas. Pastatas turi būti supersandarus, – sako A.Kirklys. – Pavyzdžiui, A+ klasės gyvenamiesiems namams sandarumo koeficientas n50 negali viršyti 0,60 karto/val., t.y. oras patalpose pasikeičia tik 0,6 karto per valandą, o ne 3-5 kartus kaip daugumoje tokių pastatų”.
Pasak specialisto, neseniai atlikusio kontrolinius sandarumo matavimus būtent „Mykolo Lietuvio namuose”, tokie skaičiai nėra laužti iš piršto.
„Statytojai elgiasi labai teisingai, kad atlieka kontrolinius sandarumo matavimus, nes plika akis negali pastebėti, kurie mazgai buvo sumontuoti tinkamai”, – sako A.Kirklys.
Sandarumo patikrinimas yra procedūra pagal LST (standartas), kai patalpose sukuriamas didesnis ir kitu atveju mažesnis slėgis nei esantis lauke. Tada prasideda lauko oro infiltracija per neteisingai sumontuotus mazgus ir mikroplyšius. Tokiais bandymais nustatoma oro apykaita patalpose.
„Žmogiškai kalbant, jei namas nesandarus (kiauras), lauke esant vėjuotai dienai, vėjas išpučia lauk šiltą patalpų orą ir tada šildymo sistemai naują orą reikia vėl sušildyti. Taip švaistoma energija šildymui. Tad, jei namas yra kiauras, daug šilumos nuostolių atsiranda todėl, kad šiltas patalpų oras paprasčiausiai yra ištraukiamas į lauką ir šviežias oras patalpose vėl šildomas”, – sako pastatų energetikos specialistas.
Anot A.Kirklio, jei, pavyzdžiui, bandymo rezultatas yra 0,6, tai reiškia, kad oro apykaita patalpose yra 0,6 karto per valandą. Jei namas nesandarus (dažniausiai gaunamas sandarumo rezultatas 3–5 kartai), tuomet daug šildymo sistemos resursų išvaistoma vien šviežio lauko oro pašildymui.
Kai kurie būstą besirenkantys žmonės pripažįsta, kad šiluma žiemą yra gerai, tačiau neįsivaizduoja, kas tokiuose būstuose būna vasarą, klausinėja kaip gelbėtis nuo karščio.
„Dėl superizoliacijos ir supersandarumo pastatui reikia mažai energijos šildymui žiemą, o vasarą gi viskas vyksta atvirkščiai – tokie namai neperkaista ir jiems arba nereikia vėsinimo, arba jis yra minimalus. Verta pabrėžti, jog tokios aukštos klasės pastatuose mikroklimato sąlygos yra vadinamojoje komforto zonoje, t.y. neapsiribojant tuo, jog šiuose pastatuose nuolatos būna optimali patalpų temperatūra, tačiau ir oras žiemą jose nebūna pernelyg sausas (žema santykinė oro drėgmė), o vasarą – pernelyg drėgnas (nebūna tvanku)”, – sako A.Kirklys.
Anot jo, būnant tokiuose pastatuose, nejaučiamas išorinis triukšmas, iš lauko į patalpas nepatenka dulkės, dėl optimalios patalpų oro drėgmės nesikaupia žalingos bakterijos ar mikroorganizmai (pelėsis).
Pasak nekilnojamojo turto specialistų, kol kas Lietuvoje A+ energinės klasės būstų nėra daug, ypač daugiabučių. Tačiau jie vis labiau populiarėja ir ateityje taps standartu.
